Romas gulėjo akis įsmeigęs į neperžvelgiamą miglą. Drėgmės lašeliais padengtas jo kūnas sustingo, tarsi bijodamas nevikriu judesiu sutrikdyti tą garsų bangą, kuri šiąnakt neleido jam užmigti. Jis tarsi pavirto klausa, kuri godžiai gaudė kiekvieną šnabždesį, atodūsį ir girgžtelėjimą, kiekvieną žodžio nuotrupą.
Romas žinojo, kas kėlė šiuos garsus. Už plonytės sienos, apsupti dejonių ir aimanų auros, mylėjosi vyras ir moteris.
Romo rankos nučiuožė žemyn ir sugniaužė susijaudinusį, iš geismo virpantį penį.
